įvaiskus

įvaiskùs, -ì adj. (4) DP89; N, [K] 1. ryškus, skaistus: Man šita suknelė nepatinka: per daug įvaiskì Jnk. Į saulę išdilusiai rausva [obuolio žievė], su įvaiskiomis pėtmomis, šviesiai apskriebtomis P.

įvaiskù n.; CII40. įvaiskiai adv.: Stiebas ir lapai tankiaus įvaiskiai rausvuojantys P.

2. nepaprastas, įstabus: Ožys turėjo įvaiskų ragą CI121. Su įvaiskia nose CII532-3. 3. aiškus.

įvaiskiai adv.: Sesutė, kur jį slaugino, trumpai ir įvaiskiai išreiškė jo mirties būdą rš.